Irena
Laba diena. Prieš porą metų pažiūrėjus Jūsų laidą apie taip, kaip sodinti braškes dengiant žemę agroplėvele, nusprendėme ir mes pamėginti. LSDI medelyne įsigijom dviejų veislių braškes: "Pegasus" ir "Bogota". Kadangi 2013 metų vasara buvo pirmoji braškėms, per daug nieko ir nesitikėjom. Šiemet jau vylėmėsi, jog antrametės duos pakankamą derlių. Deja. "Pegasus" žiedelius pakando šalna, nors ir mėginom gelbėti mulčiuodami ir nakčiai uždengdami. "Bogota" išsigelbėjo nuo šalnų, kadangi vėliau žydėjo, tačiau lapus apniko žalios kirmėlės. Jas pastebėjom jau per vėlai, kuomet uogytės buvo užsimezgusios, kai kurios ir pradėjusios rausti. Nesiryžom naudoti jokių cheminių preparatų, kol dar noksta uogos. Ar yra kokia išeitis ir galimybė išgelbėti nors likusius kerelius?
Svajonių sodai
Sveiki, nežinome, kaip jums paskambinti . Parašykite savo telefono numerį į el.paštą :
Svajonių sodai
Sveiki, nežinome, kaip jums paskambinti . Parašykite savo telefono numerį į el.paštą :
patarimai.sodui@gmail.com
Angelė
Laba diena, prašome pasakyti, kuo gelbėti vaismedžius jiems sergant šratlige, rūdimis? Effectoriaus prekyboje nėra, tai kuo tada gydyti? Dėkojame už atsakymą.
Pagarbiai, Angelė
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Sveiki Angele, iš šiuo metu prekyboje esančių fungicidų nuo šratligės gali padėti Topas, o nuo rūdžių - Skoras.
Kalbant apie ligas, visada verta atlikti profilaktinius...
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Sveiki Angele, iš šiuo metu prekyboje esančių fungicidų nuo šratligės gali padėti Topas, o nuo rūdžių - Skoras.
Kalbant apie ligas, visada verta atlikti profilaktinius purškimus iki lapams sprogstant ir lapų kritimo metu. Tuo metu tinkami naudoti preparatai: karbamidas (5-7% koncentracija), "Čempionas".
Rima
Norėjau paklausti jūsų patarimo kaip reiktų apsaugoti vaismedžius nuo skruzdžių? Dėkoju
Agronomas Tautvydas Gurskas
“Schetelig” parduotuvėje galima pirkti specialią lipnią juostą, kuri klijuojama ant kamieno ir prie jos prilimpa visi ropojantys kenkejai. Tuo pačiu ir skruzdės. Tuo pačiu turite...
Agronomas Tautvydas Gurskas
“Schetelig” parduotuvėje galima pirkti specialią lipnią juostą, kuri klijuojama ant kamieno ir prie jos prilimpa visi ropojantys kenkejai. Tuo pačiu ir skruzdės. Tuo pačiu turite išnaikinti amarus, nes skruzdės vaismedžiuose rodo, kad jūsų sodą apniko kenkėjai.
Inga
Sode labai rūgšti dirva bėrėm labai daug dolomitmilčių, tačiau ožkabarzdžiai vėl auga, daržovės dygsta. Ar galima berti dabar dolomitmilčių. Kaip nurūgštinti dirvą?
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Visų pirma būtų įdomu sužinoti, kodėl Jūs galvojate, kad Jūsų dirva yra rūgšti. Ar sprendžiate pagal augalus indikatorius. Prekybos centruose galima nebrangiai įsigyti prietaisą, kuris...
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Visų pirma būtų įdomu sužinoti, kodėl Jūs galvojate, kad Jūsų dirva yra rūgšti. Ar sprendžiate pagal augalus indikatorius. Prekybos centruose galima nebrangiai įsigyti prietaisą, kuris matuoja dirvos rūgštingumą (dar ir drėgmę). Atlikus tokį matavimą Jūs tiksliai žinotumėte savo dirvos rūgštingumą ir pagal tai galėtumėte spręsti ar tikrai savo sklype išbėrėte jau pakankamą kiekį dolomitmilčių.
Kitas dalykas: Jūs turbūt žinote, kad dolomitmilčiai savo efektyvumą "parodo" ne tuoj pat po išbėrimo, o praėjus ilgam laiko tarpui. Todėl tikėtina, kad tikrasis dolomitmilčių poveikis pasijaus galbūt tik kitąmet. O galbūt, šalia didelio rūgštingumo, Jūsų dirva yra skurdi maisto medžiagų, ypatingai mikroelementų, kurie yra labai svarbūs.
Pasvarstykite ir apie tręšimą tiek organinėmis (nebūtinai mėšlu, šiuo metu jų yra labai įvairių), tiek ir mineralinėmis trąšomis.
Sėkmės Jums.
Jūratė
Gal galėtumėt paaiškint kaip ir kada genėti slyvas? Ačiū
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Sveiki, Jūrate,
Matyt, labai neatidžiai žiūrite Svajonių sodus, nes juose, man atrodo, tikrai buvo rodoma apie slyvų genėjimą. O jeigu rimtai, tai, pirmiausias, reikia žinoti, apie...
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Sveiki, Jūrate,
Matyt, labai neatidžiai žiūrite Svajonių sodus, nes juose, man atrodo, tikrai buvo rodoma apie slyvų genėjimą. O jeigu rimtai, tai, pirmiausias, reikia žinoti, apie kokio amžiaus medžius mes kalbame.
Jeigu Jūsų slyvos yra gana senos (bent jau 10 metų amžiaus) ir visai nebuvo genėtos arba genėtos labai nedrąsiai ir jų vainikai tankūs, tuomet stipresnį genėjimą reikėtų atlikti kovo pabaigoje - balandžio mėn., kuomet didieji šalčiai jau būna pasibaigę. Jeigu Jūsų slyvaitės yra dar jaunos, tuomet geriausias jų genėjimo laikas -
rugpjūčio mėnuo arba po derliaus nuėmimo.
Apie pačią genėjimo techniką trumpai kalbėti yra labai sudėtinga, bet keletas principų, kurie galioja ir kitiems vaismedžiams: išgenimos ligotos, nudžiuvę, į vainiko vidų augančios, jį tankinančios, Jūsų praktinei veiklai (pvz. šienavimui, purškimui) trukdančios šakos. Jauni ūgliai trumpinami trečdaliu, kad paskatinti jų šakojimąsi ir žiedinių pumpurų formavimąsi.
Reikia pažymėti, kad iki derėjimo pradžios (4-5 augimo metų) slyvas genėti reikėtų labai minimaliai, kad neskatinti nereikalingo aktyvaus ūglių, kurie nebus produktyvūs, augimo. Veislių, kurių šakos linkusios augti vertikaliai, ūglius verta lankstyti į horizontalią padėtį juos pririšant ar kabinant svarelius.
Tokiu būdu vaismedžiai gausiau derės. Taip pat reikia neužmiršti, kad genint visų rūšių kaulavaisius, skirtingai nei obelis ar kriaušes, būtina palikti stuobrelius (t.y. nekirpti jokios šakos prie pat jos išaugimo vietos). Toks paliktas stuobrelis (apie 5 cm ilgio) apdžius ir pro jį netekės sakai. Sėkmės.
Diana
Sodą ir gėlynus apniko skruzdėlės. Jos išpurena šaknis ir gėlės sunyksta. Išbandėme įvairias chemines medžiagas ir senolių patarimus, tačiau niekas kol kas dar nepadėjo. Gal patarsite ką daryti?
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Sveiki, Diana.
Jūsų plati patirtis kovoje su skruzdelėmis nelabai palieka man galimybių Jums dar ką nors pasiūlyti, kadangi mano praktikoje užtekdavo panaudoti prekybos centruose...
Dr. Kęstutis Malinauskas, sodininkystės specialistas
Sveiki, Diana.
Jūsų plati patirtis kovoje su skruzdelėmis nelabai palieka man galimybių Jums dar ką nors pasiūlyti, kadangi mano praktikoje užtekdavo panaudoti prekybos centruose parduodamus elementarius chemikalus prieš skruzdėles. Belieka pasiūlyti Jums pasikonsultuoti su specialistais iš specializuotų kenkėjus naikinančių kompanijų pvz. Dezinfa, Pelias. Tai yra tiesioginė jų veiklos sritis. Sėkmės
justina
Ieškau margalapės aktinidijos Rusiškos veislės VIR-1tačiau niekur nerandu nusipirkti. Gal žinote kur būtų galima nusipirkti būtent šią veislę.
Atsako A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
Šią veislę turime kolekcijoje, tačiau dėl nekonkurencingumo su kitomis veislėmis, kurios patrauklesnės dauginimui, ji nedauginama.
Atsako A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
Šią veislę turime kolekcijoje, tačiau dėl nekonkurencingumo su kitomis veislėmis, kurios patrauklesnės dauginimui, ji nedauginama.
Modestas
Laba diena norėčiau sužinoti ar tiesa kad žemaūges obelis reikia keisti kas kažkiek metu išpjaunant senas ir pasodinant naujas? Taip pat klausimas būtų kodėl neauga vyšnios, dirva yra pajūrio ruože mano nuomonė rūgšti, auga samanos , rudenį ir pavasari dėl blogos melioracijos užmirksta, ar tai gali įtakoti tai ir aplamai kaip tai įtakoja augalus, sodininkyste?
A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
1. Žemaūgės obelys yra tumpaamžiškesnės už aukštaūges, tačiau keisti namų sąlygomis gali tekti po 20 metų. 2. Vyšnių neaugimo tikėtina priežastis – aukštas gruntinis vanduo.
A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
1. Žemaūgės obelys yra tumpaamžiškesnės už aukštaūges, tačiau keisti namų sąlygomis gali tekti po 20 metų. 2. Vyšnių neaugimo tikėtina priežastis – aukštas gruntinis vanduo.
Edmundas
Visos obelys jau pradėjo sprogti, išskyrus žieminę obelį "Ligol". Ar ji sprogsta vėliau ar jau ieškoti kitos obels jos vietoje? Ačiū už atsakymą
Atsako A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
Dar neieškoti – laukti, jei nesprogs – ieškoti priežasties padėsime.
Atsako A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
Dar neieškoti – laukti, jei nesprogs – ieškoti priežasties padėsime.
Iveta
Labas vakaras. Norėjome pasiteirauti kaip taisiklingiausia reikėtu susitvarkyti aplinką.
Ar pirma sodinama žo;ė po to augalai ar atvirkščiai? Kokią žolę geriausiai naudotu turint kieme 2 šunis? Dėkui už atsakymus
Atsako A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
Pirmiausia paruoškite žemę, sėkite žolę ir kai jau turėsite suformuotą paviršių, sodinkite augalus. Šunims tas pats, kokią žolę sėsite, o žolė išnyks dėl šunų palikimo -...
Atsako A. Sulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis:
Pirmiausia paruoškite žemę, sėkite žolę ir kai jau turėsite suformuotą paviršių, sodinkite augalus. Šunims tas pats, kokią žolę sėsite, o žolė išnyks dėl šunų palikimo - išmatų ir šlapimo.
Vaidas
Patarkite, kada purkšti nuo žiedgraužio obelis ir slyvas nuo slyvinio pjūkliuko? Kada tinkamiausias laikas ir kuo purkšti?
A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis
Sprogstant obelų ir kriaušių pumpurams nuo obelinio žiedgraužio vaismedžius reikėtų purkšti šiltą ir sausą dieną Deciu arba Fastac. . Jei slyvos ir vyšnios žydi, bet nedera,...
A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis
Sprogstant obelų ir kriaušių pumpurams nuo obelinio žiedgraužio vaismedžius reikėtų purkšti šiltą ir sausą dieną Deciu arba Fastac. . Jei slyvos ir vyšnios žydi, bet nedera, žydėjimo pabaigoje vaismedžius purkšti šiltą ir sausą vakarą taip pat purškite Deciu arba Fastac. Naudoti maksimalią rekomenduojamą preparato koncentraciją.
Irena
Ką daryti, kai ant kriaušių lapų atsiranda rūdys, ką su jomis daryti, kuo purkšti ir kaip apsaugoti?
A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis
Ant kazokinių kadagių (Juniperus sabina) ir kai kurių kitų introdukuotų kadagių stiebų bei jaunų šakelių kartais galima pamatyti oranžiškai rausvų drebutinių pūslelių. Tai grybas...
A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis
Ant kazokinių kadagių (Juniperus sabina) ir kai kurių kitų introdukuotų kadagių stiebų bei jaunų šakelių kartais galima pamatyti oranžiškai rausvų drebutinių pūslelių. Tai grybas kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae (Diks.) Wint.). Sin. G. fuscum. Angl. ‘European pier rust’, ‘pier rust’, ‘trellis rus’t, ‘juniper rust’. Būtent kazokinis kadagys (tai svetimžemis augalas) yra šio invazinio grybo tarpinis šeimininkas.
Europoje, Azijoje, Šiaurė Afrikoje ši liga žinoma jau ne vieną amžių. Su kadagiais ji pateko ir į kitas šalis. 1932 metais aptikta Šiaurės Amerikoje.
Pavasarį sporomis apsikrečia kriaušių lapai (ypač lietingu oru). Vidurvasary ar vasaros pabaigoje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalios, gelsvai oranžinės, centre smulkiais juodais taškeliais nubertos dėmės. Vėliau jų pakraščiai pasidaro tamsiai raudoni. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietose, kartais ir ant jaunų ūglių bei vaisių, atsiranda oranžinių, iškilių spuogelių telkiniai. Juose formuojasi sporos ir rudenį apkrečiami kadagiai. Žiemoja gyvuose kadagio audiniuose. Pavasarį ant kadagių ūglių subrendę sporos pernešamos vėjo vėl apkrečia kriaušes (skirtingų šaltinių teigimu 300m. – 6km. spinduliu. Tai tikriausiai daug priklauso ir nuo pačios vietovės).
Kadagiams gleivėtrūdė didelės žalos nepadaro, tačiau sergančios kriaušės prastai dera, veda nekokybiškus vaisius. Didesnę žalą šis grybas gali padaryti iš kadagių formuojamiems bonsams. Sustorėjimai židinio vietoje gali darkyti bonso išvaizdą, o vienintelis problemos sprendimo būdas gali būti vertingos šakos pašalinimas.
Kriaušės purškiamos fungicidais keletą kartų metuose (prieš ir po žydėjimo, taip pat birželio pabaigoje – liepos mėnesį). Derėtų apipurkšti ir greta augančius kadagius. Nukritę kriaušių lapai sugrėbiami ir sudeginami. Tokiu pat būdu naikinamos ir sergančios kadagių šakos.
Trumpai apie kriaušių rūdis ir kovą su jomis:
Kriaušių rūdis sukelia kriaušinė gleivėtrūdė ( Gymnosporangium sabinae (Dieks.)). Kriaušės ypač smarkiai serga ten, kur paplitęs šios ligos tarpininkas kazokinis kadagys ( Juniperus sabinae L.).
Ant viršutinės kriaušių lapų pusės vidurvasarį atsiranda apskritos ar ovalios dėmės raudonai oranžiniais pakraščiais, raudonai rudu viduriuku ir tankiais juodais taškeliais - spermogoniais. Truputį vėliau apatinėje lapų pusėje atsiranda ryškiai oranžiniai speneliai su "plaukučiais". Tai ecidės, kuriose subręsta ecidiosporos - rudos, netaisyklingai rutuliškos, storu, smulkiai karpotu apvalkalėliu. Jomis vasaros pabaigoje apsikrečia kazokinių kadagių šakelės, o pavasarį, ant jų susidaro oranžiškai rausvos, tarsi drebutinės pūslelės - teleutosorai. Toje vietoje šakutės pastorėja. Kriaušinė gleivėtrūdė žiemoja kazokinio kadagio šakutėse. Jos grybiena gyvybinga tol, kol gyvas kadagys. Pavasarį sporomis apsikrečia ir kriaušių lapai, ypač kai lietingas oras.
Kazokinio kadagio nerekomenduotina auginti soduose ir greta sodų. Ligotas jo šakutes nupjaukite ir sudeginkite. Per vegetaciją kriaušes (ir kadagius) purkškite fungicidais. Lapus rudenį sugrėbkite ir sudeginkite.
Pradėti kriaušių ir kadagių purškimą reikėtų prieš vegetaciją (naudoti Čempioną), kai yra daugiau nei 5 laipsniai šilumos ir sausa. Nepakenktų nupurkšti visus vaismedžius – tai labai gera profilaktika nuo grybinių (ir bakterinių) ligų. Po to purškiama 4-6 kartus: prieš žydėjimą - žaliojo kūgio fazėje, po žydėjimo ir vėliau kas 2 savaites (tiek laiko gali veikti purškalo apsauga), esant šiltiems ir drėgniems orams (tačiau purkšti sausu oru). Jei ilgiau nusistovi sausi orai, o vaismedžiai išgenėti teisingai (gerai apšviečiami ir vėdinami vainikai) – purškimus galima retinti. Labai veiksmingas yra efektorius (5-10 g/10 l vandens). Nupurškus turėtų nelyti 4 val. Gerai veikia ir žemesnėje temperatūroje. Karencija (nevalgyti) - 20 dienų po purškimo. Efektoriumi reikėtų purkšti ne daugiau kaip keturis per sezoną, todėl pvz. 3 ir 6-am purškimui galima naudoti sisteminį fungicidą Score.
Jei medis yra aukštas purkšti galima ir įsilipus. Labai svarbu tai padaryti sąžiningai ir kokybiškai – neturi būti sausos dėmelės po purškimo.
Audronė
Esu girdėjusi, kad iš putino uogų galima virti skanias uogienes, džiovinti vaisius, o iš jų virti vaistines arbatas. Plačiau papasakokite apie šį augalą ir kokias veisles auginti ?
Pataria agronomė – gėlininkė Rūta Antanaitienė
Paprastasis putinas nuo seno auginamas sodybose ir soduose. Visais metų laikais atrodo dekoratyviai, o vaisiai vertingi, turi gydomųjų savybių.
Paprastasis putinas (Viburnum...
Pataria agronomė – gėlininkė Rūta Antanaitienė
Paprastasis putinas nuo seno auginamas sodybose ir soduose. Visais metų laikais atrodo dekoratyviai, o vaisiai vertingi, turi gydomųjų savybių.
Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) – sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos krūmas, paplitęs visoje Europoje, Vakarų ir Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Pasaulyje putinų genties augalų priskaičiuojama daugiau kaip 200 rūšių, tačiau tik viena rūšis – paprastasis putinas Lietuvoje auga savaime arba yra auginamas ir mėgiamas sodininkų. Tai 2–4 m aukščio krūmai arba medeliai skiautėtais lapais, kurių viršutinė pusė ryškiai žalia, o apatinė plaukuota, blyški. Žiedai balti, kvapnūs, sutelkti į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužę – birželį. Rudenį, rugsėjo – spalio mėn., sunokina skaisčiai raudonos spalvos apvalius, kartaus skonio kaulavaisius. Po pirmųjų šalnų lapai paraudonuoja ir kartu su žvilgančiomis tarp jų uogomis daro putino krūmą nepaprastai puošnų.
Lietuvoje taip pat auginami sodinis putinas (V. lantana L.), kanadinis putinas (V. lentago). Putinai gyvena apie 50 metų.
Veislės. Saldžiavaisių putinų vaisiai turi mažiau glikozido viburnino, todėl yra švelnesnio skonio ir tinka jau ne tik gydymui. Iš jų gaminami skanūs kompotai, sultys, drebučiai. Ankstyvos veislės: ‘Zarnica‘, ‘Souzga‘, ‘Šukšinskaja‘. Vėliausiai sunoksta veislė ‘Leningradskaja otbornaja‘. Derlingos veislės: ‘Krasnaja grozd‘, ‘Kijevskaja sadovaja‘ – labai produktyvi, nuo vieno krūmo galima priskinti 20-25 kg uogų. Vaisiai gero skonio, nekartūs.
Auginimas. Putinus sode ar sodyboje reikėtų sodinti sunkesnėsese, molingose dirvose (pH 6–8), negailėti durpių. Jie gerai auga pusiau pavėsyje, bet didesnius derlius užaugina saulėtoje vietoje.
Sodinama į 0,5x0,5 m dydžio ir apie 40 cm gylio duobę. Patartina su žemėmis sumaišyti 3-4 kibirus durpių ir po 25-30 g (v.m.) kalio ir azoto, bei 40-50 g fosforo. Sodinti galima 3-5 cm giliau, negu krūmas augo prieš tai. Persodinus ir gausiai paliejus, patartina mulčiuoti 7-10 cm durpės sluoksniu.
Priežiūros darbai: ravėjimas, dirvos purenimas, mulčiavimas, liejimas, tręšimas, krūmų formavimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
Nederlingose dirvose putinų krūmai tręšiami du kartus per sezoną: anksti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai, ir rudenį, prieš nukrentant lapams. Rudenį įterpiamas tik fosforas ir kalis – po 20-30 g (v.m.)/ kv.m.
Putinus galima auginti kaip krūmus arba nedidelius medelius. Kadangi putinai natūraliai linkę augti krūmu, todėl pirmuoju atveju galima nebent suaktyvinti krūmo tankėjimą, nukerpant viršūnėles ūgliams, kai jie pasiekia 30-40 cm ilgį. Norint, kad putinas augtų kaip medelis, reikia 3 metus iš centrinio ūglio formuoti būsimą stiebą, o vėliau 1-1,5 m aukštyje pradėti formuoti vainiką. Kasmet reikia šalinti šaknines atžalas ir iš miegančiųjų pumpurų ant stiebo išaugusius ūglius.
Putinai sėkmingai ištveria lietuviškas žiemas, todėl nereikia jokių papildomų apsaugos priemonių.
Putinus nuo kenkėjų saugoti būtina. Paprastojo putino lapus labai stipriai apgraužia putininis lapgraužis. Kartais dėl to krūmai taip nusilpsta, kad neužaugina uogų derliaus. Būtina purkšti insekticidais arba galima naudoti tabako, česnakų arba svogūnų antpilą. Purškiama kas savaitę iki visiško kenkėjų išnaikinimo. Putinų ligų Lietuvoje kol kas nepastebėta.
Dauginimas. Putinus galima dauginti sėklomis, žaliais ar sumedėjusiais ūgliais, atlankomis, skiepijimu. Dauginant putinus sėklomis, blogiausia yra tai, kad jie pradeda derėti 2-3 metais vėliau negu padauginti auginiais. Skiepyti putinus galima visais būdais, bet geriausia – sudūrimu.
Derliaus nuėmimas. Kultūrinės paprastojo putino veislės pradeda derėti ketvirtaisiais – penktaisiais metais. Dera kasmet, nuo vieno krūmo priskinama iki 12 kg vaisių. Putinų vaisiai skinami rugsėjo – spalio mėn. Neprisirpusios uogos turi nuodingumo, yra karčios. Kartumas sumažėja po šalnų ar pašaldžius.
Vertingos uogos. Prinokusiose uogose yra apie 8 proc. cukrų, apie 1,6 proc. organinių rūgščių, 75-82 mg% vitamino C, 300-500 mg% vitamino P, apie 2,5 mg% karotino, apie 3 proc. rauginių medžiagų ir dervų, taip pat pektinų, baltymų ir kitokių medžiagų. Specifinį, ne visiems patinkantį šviežių putino uogų kvapą lemia valerijono rūgštis bei jos eteriniai junginiai.
Putino uogos valgomos ir šviežios, bet daugiausia vartojamos perdirbtos – geriausia jas konservuoti, spausti sultis, tinka džiovinti, šaldyti. Putino uogos dedamos į pyragus, trinamos su cukrumi, iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kisieliai. Tinka garnyrams prie įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Uogų kartumas pranyksta jas užšaldžius arba apdorojus aukštoje temperatūroje (kaitinant, verdant).
